2014 m. gegužės 5 d., pirmadienis

Panikos ataka pusę trečios. Prie jūros. Pilnatis. Vėjas pučia taip, kad beveik negirdi, kaip veri. Nors šalia Tavęs vienui vienas žmogus, rodosi, kad aplink susispaudusi minia kaip per Jūros šventę. Bangų muša isteriška. Gąsdina. Jis sėdi šalia. Apkabinęs, ramina. Tu tik dar labiau bijai, nes rodosi, kad ten ne jis, o šimtai beveidžių.

Naktį pabundi. Išpradžių nė nesuvoki, kur esi, bet pamažu nurimsti. Galva prigludus prie jo veido, rankos glosto. Vėl. Ramina. Ir vistiek, galvoj tik besidaužančios, ledinės bangos.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

rašyk.