2014 m. gruodžio 11 d., ketvirtadienis

http://pridusk.blogspot.com/

bandysiu
rašyt
ir dainuot, sekit jei įdomu

2014 m. gegužės 30 d., penktadienis

depresūha

Palieku visą seną depresūhą, nieko nekeičiu, tegu būna. Nors ir noris trenkti "praeities aš" perskaičius.

Ir bet kokiu atveju, grįžtu prie senųjų vertybių - mylimiausio J. Frusciante. (Gerai, gal ir ne mylimiausio, pirmąją vietą širdy visad užims Jack White). Ačiū savo seseriai už tai, kad supykusi išrovė kuokštą plaukų, ačiū sesės vaikinui už pavėluotą gimtadienio dovaną, ačiū sau, kad prisiminiau Frusciantę.

Nelabai prasminga. Bet palieku.
https://play.spotify.com/album/72PhaLXI7QsvvW3kSLQV29



2014 m. gegužės 5 d., pirmadienis

Panikos ataka pusę trečios. Prie jūros. Pilnatis. Vėjas pučia taip, kad beveik negirdi, kaip veri. Nors šalia Tavęs vienui vienas žmogus, rodosi, kad aplink susispaudusi minia kaip per Jūros šventę. Bangų muša isteriška. Gąsdina. Jis sėdi šalia. Apkabinęs, ramina. Tu tik dar labiau bijai, nes rodosi, kad ten ne jis, o šimtai beveidžių.

Naktį pabundi. Išpradžių nė nesuvoki, kur esi, bet pamažu nurimsti. Galva prigludus prie jo veido, rankos glosto. Vėl. Ramina. Ir vistiek, galvoj tik besidaužančios, ledinės bangos.

2014 m. balandžio 26 d., šeštadienis

Kažkas iš liūdnos rūgpjūčio tiesos


Kažkodėl atrodo, kad greit mirsiu. Ir visai ne dėl to, kad laikyčiau mirtį gyvenimo kulminacija, aukščiausiu tašku ar tiesiog romantiškai žaviu ir paslaptingu reiškiniu, nes taip nė velnio nėra. Tiesiog dar viena pabaiga, už kurios laukia nežinomybė. Bet gyvenimas mane traukia daug labiau. Ir vistiek, atrodo, kad mirsiu. Tačiau ne dėl kruvinų servetėlių, išmėtytų ant stalo. Kaip tik, ta kraujo spalva kelia džiaugsmą, kad pagaliau ji normali, nes susitvarkė hemoglobino kiekis jame.  Jaučiuos keistai rami ir tuo pat visiškai ne savo vietoje, garsai ataidi lyg per vandenį. Keturi, penki, šeši arbatos puodeliai, šypsantis, juokiantis. Šilta. Tačiau dabar tai rodosi keistai rituališka, sakyti „atsisveikinimas“ neapsiverčia liežuvis. Žinau tik tiek, kad noriu miego. Ir dar puodelį arbatos.

2014 m. balandžio 15 d., antradienis

kas liko iš vakar
nedėliojau
susidėjo

2014 m. vasario 26 d., trečiadienis

Scar tissue ir silpnas lietus, maloniai vėsinantis makiažu neužkimštas veido odos poras. Kavos kvapas, bet namai tušti. Sakau sau, parašysiu apie tai, kaip mano mylima sesuo grakščiai iššoko iš maršrutinio taksi su lengva šypsena, o vėjas prakedeno jos garbanas.

2014 m. vasario 22 d., šeštadienis

2014 m. sausio 28 d., antradienis