2013 m. birželio 25 d., antradienis

18.00

Liūdna tiek pat, kiek lyja. O lis dar savaitę. Sulaukiau skambučio iš draugės. Kažkas suspurdėjo viduj džiaugsmu. Gal pagaliau pasiilgo?
- Alio?
- Sveika, turi Nastės numerį?
Gaiži šypsena. Gal ir gerai, kad nematė.
- Turiu. O kam Tau?
Girdžiu jos draugus fone, žodžių nuotrupas, intonacijas ir iš to spėjau suprast, kad absoliučiai nenorėčiau dabar ten būt.
- Matėm mieste kažkokią pocesiją, laidotuvių. Su vainiku. Ir Nastė stovėjo.
- Tai Tau turbūt mažiausiai reiktų jai trukdyt.
- Bet aš noriu!
Bam. O jau buvau pamiršus, kaip nekenčiu žmonių.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

rašyk.