2013 m. gegužės 10 d., penktadienis

nowhere

Dienos pripildytos tuštumos. Baltos palatos sienos. Vienintelis išsiskiriantis dalykas - rozetė. Kreiva. Gydytojas manęs paprašo pasirašyti. Stebėdamas nusišypso ir pasako, kad esu tikra pedantė. Pasako tokiu tonu, lyg gailėtųsi. O aš tik timpteliu rankoves, kad uždengtų krumplius. Suteikia kažin kokį saugumo jausmą prieš tokius žmones.

Ir vėl mano knygelės lapai primarginti. Išsiliejęs rašalas, šiek tiek akvarelės. Nepastebėjau kaip dingo kone dešimt puslapių, kaip išmarginau smulkiom, juodom raidėm. Ir visur tas pats - melas, melas, melas.


Viską užpildžiau tuščiomis svajonėmis. Dalykais, egzistuojančiais tik mano galvoje. Ir žinau, kaip nesunkiai viskas gali išsipildyt - užtektų pokalbio metu pakelti akis ir nusišypsoti. Ar tiesiog tinkamu laiku atsidurti šalia. Bet po to ir vėl kažkas liktų nukentėjęs. Slenku dienomis bijodama neišvengiamybės.

6 komentarai:

  1. Atsakymai
    1. Būtent dabar, visomis prasmėmis - namie. (:

      Panaikinti
  2. Juokinga, nes parašiau klausimą, tada pamačiau įrašo pavadinimą.

    Džiugu, kad nebe gydykloje. (?)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Taaaip. Šiandien grįžau po kelių dienų kankinimo procedūrų.

      Panaikinti
  3. Beje, ar galima būtų parašyt Tau ne tik čia?

    AtsakytiPanaikinti

rašyk.