2013 m. gegužės 12 d., sekmadienis

šiandien ne

Ketvirtas kavos puodelis šiandien. Saldu. Kaklą sveria plunksnos, galiu prisiekt. Viena meilei, kita taikai, trečia karui, ketvirta tylai, penkta egoizmui... Ir taip toliau. Iki begalybės. Jis sako, kad juokinga. Absurdiška. Aš ir tikiu. O kas man daugiau liko?

Šypsena kelia tai, kad suprantu nieką nepasikeitus. Viskas taip pat. Tik aplinkybės kiek kitos. Žmonių vardai, veidai - kiti. Bet esmė. Liko. Beprasmybė. Absurdas. Beviltiškas juokas.

Truputį per vėlai suprantu akivaizdžius dalykus. Gal kiek per greitai imu analizuoti. Ir vėl, kiek per vėlai imu jausti kaltę/pyktį/baimę. Šiandien tamsoka. Bet vilties galima rasti kasdien.

Iš minoro į mažorą - psichodelika. Bent taip sakė. Aš ir tikiu. O kas daugiau man liko?

Fred Tomaselli - Hangover.


2013 m. gegužės 11 d., šeštadienis

"<...>Aš susipažinau su mergaite, su kuria buvome kartu tik tris dienas, bet mylėjome vienas kitą taip stipriai kaip įmanoma, nes ir aš, ir ji žinojome, kad viskas truks labai trumpai."

2013 m. gegužės 10 d., penktadienis

nowhere

Dienos pripildytos tuštumos. Baltos palatos sienos. Vienintelis išsiskiriantis dalykas - rozetė. Kreiva. Gydytojas manęs paprašo pasirašyti. Stebėdamas nusišypso ir pasako, kad esu tikra pedantė. Pasako tokiu tonu, lyg gailėtųsi. O aš tik timpteliu rankoves, kad uždengtų krumplius. Suteikia kažin kokį saugumo jausmą prieš tokius žmones.

Ir vėl mano knygelės lapai primarginti. Išsiliejęs rašalas, šiek tiek akvarelės. Nepastebėjau kaip dingo kone dešimt puslapių, kaip išmarginau smulkiom, juodom raidėm. Ir visur tas pats - melas, melas, melas.


Viską užpildžiau tuščiomis svajonėmis. Dalykais, egzistuojančiais tik mano galvoje. Ir žinau, kaip nesunkiai viskas gali išsipildyt - užtektų pokalbio metu pakelti akis ir nusišypsoti. Ar tiesiog tinkamu laiku atsidurti šalia. Bet po to ir vėl kažkas liktų nukentėjęs. Slenku dienomis bijodama neišvengiamybės.