2013 m. balandžio 17 d., trečiadienis

Nuo manęs, Vilniui.

Šizofrenikų sambrūzdis. Vienas DIDŽIULIS šurmulys. Visi savom mintim, spalvom, nuotaikom. Visata yra tokia didele, kad joje viskam yra sava vieta. Disonansai.

Jausiu tol, kol skambės muzika, kol kraujyje jausiu pulsuojant... nuodus? Triukšmas įsibraunantis į Tavo smegenis ir nebeleidžiantis galvoti...

Stebėti sulėtintus judesius... Matyti judant jų lūpas, tačiau negirdėti nė vieno sakomo žodžio. Girdžiu tik savo kraują. Muzikos ritmu pulsuojantį venomis. Matau tai, ko iš tiesų nėra, pamažu slysta realybė... Tirpsta kaip jų žodžiai, nespėję pakilti nuo lūpų.

Ir tada nurimsti. Pasikeitusi daina... Pažįstama melodija. Ramuma?

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

rašyk.